„Žvaigždės“

Kai pasižiūriu vakare aš į žvaigždes, –
Jos primena man ją.
Kai ji bėgiojo po žoles žalias
Ir buvo kai pati žalia.

Prieš miegą visuomet žiūriu aš į žvaigždes.
Koks grožis jų! O tu ar tai matai?
Neduoda žvaigždės miego man ramaus,
Neduoda nei naktų ir nei dienų ramių
Neduoda amžinai.

Bet aš juk nenusimenu, oi ne.
Netgi tada, kai mane slegia neviltis ar nežinia.
Ir kai krūtinę drasko skausmas – net tada –
Prisimenu aš ją, aš žalią ją!

1991 06 01