Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







  Prisimenu, tąkart buvau nuklydusi kažkur toli. Kojos ilgai mane nešė,
gal valandą, gal dvi. Galiausiai atsidūriau kažkokioje aikštėje, aplinkui esantis vaizdas plaukė,
todėl nesugebėjau susiorientuoti, kur esu. Tos aikštės vidury išvydau mažą berniuką. Klupėjo jis ant kelių, ant žemės gulėjo kažkokia stora ir atversta knyga ir baltas popieriaus lapas. Rankose jis laikė pastelines kreideles.
 
  Aš nepastebėjau kaip jis atrodo, mano akyse švyturiavo tik jo veidas. Jis buvo susikaupęs, pilnas minčių, kartais atrodydavo, jog jo lūpų kampučiai užsiriečia į viršų, tada supratau, jog jam patiko tai, ką jis darė.

    Neištvėrusi priėjau arčiau. Atsisėdau priešais jį, o jis, tas mažas berniukas, regis, to net nepastebėjo. Pirmą kartą stebėjau taip įsijautusį žmogutį. Atsisėdusi šalia, dabar aš jau galėjau stebėti, kas vyksta tame baltame, tačiau jau nebetuščiame popieriaus lape. Kai man pasirodė, jog paveikslas yra išbaigtas, tuomet berniukas atsilošė, jo veidas išliko ramus, tačiau susiraukė kaktą, supratau, kad nors mano akimis piešinys atrodo tobulas, kažkas berniukui čia neįtiko. Trūko mažos detalės, tačiau nei jis, nei aš nesugebėjom suprasti kokios..

    Smarkiai įsijaučiau į berniuką, į jo piešiamą moters paveikslą, todėl nepastebėjau atlekiančio šunio. Jis kliudė jaunojo tapytojo ranką, ir jis visiškai netyčia padėjo mažą taškiuką merginos skruoste. Tai ir buvo ta vienintelė detalė, kurios trūko šiam nuostabiam paveikslui. Tas mažas apgamėlis merginai suteikė grakštumo, ta maža dalelė pakeitė visą piešinį, tai padėjo man suprasti, kas yra tikrasis tobulumas. Kartais kai viskas atrodo pasakiškai iš tikrųjų kažko dar trūksta.
 
  Vėl pažvelgiau į berniuką, jo akys tiesiog žibėjo, jei tą akimirką kas nors būtų užgesinęs saulę, jo akys būtų tartum du milžiniški švyturiai. Ne tik akys, bet ir žavinga šypsena išdavė jo ekstazės būseną. Jis plačiai šypsojosi, ir tik tada aš pastebėjau dvi mažas duobutes jo žandukuose. Jis buvo neapsakomai laimingas, jau seniai buvau mačiusi taip besidžiaugiantį žmogų. Kai berniukas užvertė knygą, pirmą kartą pastebėjo mane. Jis nesutriko, tik plačiai nusišypsojo, susirinko daiktus ir išskrido ant sparnų į savo susikurtą pasaulį.

Tik šiais žodžiais sugebėjau paaiškinti jo grakštų bėgimą... 
2003-02-15 14:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-02-17 10:13
katalike
patarimas:derink jausmus su protu.pastaraji tu kartajs uzhmirshti.patenkinta?:]xe ramybe ir tajka zhemeje
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-02-15 17:24
black eyed
;] fine
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-02-15 16:05
Ordeal
Nzn ...cia jau jumi reikalas skaityt ar ne...Esate laisvas ta daryt arba ne..Visiems juk neitiksi..O man asmeniskai patiko..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-02-15 16:01
spirgutis potato
"ant zemes gulejo kazkokia stora ir atversta knyga ir baltas popieriaus lapas"

ar verta toliau skaityt?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą