Kapsi

Ašara
pilna pilnaties
skruostu varva

žemėn nutykšta
ramiai, kaip gyvenimas
spindi

ir tyli
žaviai stebuklingai bet
stingdančiai

ten be proto toli
virš sapnų debesų
žvaigždės mirga

nebyliai šaukiu
savo liūdesį
ašara

jis atsiliepia
svaigsta galva
varva

ašara žemėn
ir keičiasi
fazė mėnulio

sudyla jausmai
nutolsta bet
švyti juk

aš verkti nemoku
debesuotom niūriom
naktimis

žvaigždės gimdo
man ašaras
ledo

vanduo nori tapti
pamiltas ir
suprastas

būsiu laiminga
beviltiškiems
džiaugsmo griuvėsiams

suyrant mėnuliui
dainuosiu aš ašarų
kapsėjimą

- - - - - - - - - - - -

Išeik.
Kad galėtum
sugrįžti.