Kalnų viršūnės ledinės baltos
Aukštai virš mūsų
Pasaulis tyli sušvinkęs
Apačioj mūsų...
Ir mes atsinešėm aistros
Prie židinio liepsnos
Kad akys neužgestų
Ir žvilgsnio nesurastų...
Tik siaučia pūgos atminty
Ir bučinius dalina
Tik tu nieko nesakyk -
Juk žodžiai taip kankina...
Ir aš krentu
Tik niekaip negaliu
Nukrist
Ir man belieka
Sniegu nusirist
Ir vien tik tam
Kad vėl išgirst
Juk buvo karas
Baigėsi
Nurūko
Garas
Prasidėjo...
Maras...