Žolė prasiskiria
Žodžiai nutyla
Mėlynos akys
Nusidažo žaliai
Kvapą užgniaužusi
Leidžiuos į samanas
Tyliai nebyliai
Kaip žuvis į vandenį
Kaip akmuo į gelmę
Paleistas lengvai
Skrodžiu tą žalumą
Veidu panyru
Kvapą užgniaužia žemės kerai
Oro pritrūksta
Lengvai apsvaigusi
Bandau pramerkti
Savo akis
Vokai neklauso
Ir žodžiais prabyla
Į mano sielą
Žemės širdis –
ATVERK MAN DANGŲ -
Žmogau, apakintas
Žemės didybės
Ir žolės spalvos
Panirk į samanas
Ir būk palaimintas
VARDAN MEILĖS
VARDAN ŽALUMOS.