Nekankink, už ką nusipelniau
Pykčiu liepsnojančių akių?
Suprask, ne kartą juk sakiau,
Aš noriu eiti tik savu keliu.
Vėl sulaikė tavo grubios rankos.
Priešą, nebe draugą prieš save regiu.
Nerami, bet išdidi širdis stipriau vis daužos,
Sukaustyta ledais neapykanton grimztu.
Ne! - šaukiu, - nereikia!
Paleisk mane prašau.
Aš tik paukštelis
Sužeistais sparnais...
Nebepakilsiu...
Argi gali pakilti paukštis
Palaužtais sparnais...