Klajojimas,
nušviestos saulės
spinduliuojančiais takeliais.
Išsękus,
prisėsti prie seno
vis dar žaliuojančio medžio.
Ištroškus,
delnais pasisemti
iš tekančio upelio vandens.
Liūdesy,
panirti į prisiminimus,
mintyse egzistuojančias fantazijas.
Džiaugsme,
veidą puošti begaline,
švytinčia šypsena.
Visa tai,
klajojančio vienišo žmogaus
nesibaigiantys troškimai.
Viltis,
vis dar rūsenanti širdyje,
būti draugų apsuptyje.