Gyventi pradėjau
atmerktomis akimis-
matau žmones
gražius, pasipuošusius-
fotografuoju-
išryškėja
tik nuogumas
geismu alsuojančių kūnų
matau vyšnias-
pavojingai įraudusias-
jų laukia
lūpos-
begėdiškai ryškiai dažytos
matau
ir moterį
išbalusiu veidu-
ji ir ją
jau pasirinko mirtis-
beprasmė fotografija-
plėšau ją į skutelius... -
RENKUOSI MATYTI
GYVENIMĄ.
Sunku nematyti
MIRTIES
Visai čia pat...
Nes ji – kaip veidrodis,
Rodantis
Kitą
Gyvenimo pusę...
Jūra
Gaivina mano akis-
DĖKOJU JŪRAI-
Ją pasilieku
Ilgam akyse-
UŽSIMERKIU-
NEGALIU NEMATYTI.
Ašarų banga
Atsirita,
Atlekia,
Trenkiasi
Į mano akis-
Atsimerkiu-
Skaudžiai tvoskia šviesa-
Skausmas
Lyg blykstė
Apšviečia
Mano akyse
Slėptą vaizdą-
Jie du jūroje
Šokinėja per bangas
Rankomis susikibę-
Laiko paslaptį-
Baimę-
Pajusti vienas kitą-
Prarasti
Tai, ką jau turėjo,
Gyveno.
Aš dar matau tą vaizdą,
Bet tai greičiau –MIRAŽAS,
Kuris išnyks,
Vos aš užmerksiu akis
Prieš naktį.
... jei dar kartą
pamatysiu tave-
tokį drąsų
ir taip gražų-
bijosiu užsimerkti-
RENKUOSI MATYTI.
Jau saulė leidžiasi...
Ir tamsa ateina...
Tik mano žvilgsnyje-
Rubininės žvaigždės.
Blakstienose-
Sargas,
Kaip Angelas budi-
Miegok-
Aš pasitiksiu
Rytojų
Su saule
Akyse.