atsisveikinimas su ginklais

ištraukiu iš užančio akmenį
sunku nešiotis palaikyk
batus kol užsirišiu sniegas
pasirodo būna baltas
pro akinių atšylančius
stiklus prasišviečia pupelės
dydžio langas visi keliai
pas rimą veda ir atgal
pas joną trečią brolį
sniege guminių batų
žymės su ženklu inkaro
tai dievas siunčia gerąją
naujieną išrinktai kaimo
tautai matai kazys sušalo
girtas naktį nors spalvino ne kartą
dekalogą o kas man aš
ne vietinis todėl ne
kaltas kaltas aš kad akmenį
daviau jam savo palaikyti