rusvojeTavoGalvoje

rusvoje
tavo galvoje
gyvena mintys
kalbas dainuoja ir juokiasi
šoka ir verkia ir valgo
(toks jų darbas)
jos žvalgos pro langus akių
jos teka į lūpas kalnų upeliu
kartu su plaukais nori tavo pečių
nepasiekia
šildo kaklą
ir aptaria naujo šampūno kvapus
jos nušviečia veidą ir slepias delnuos
drovesnės po rūbais pasislepia
ir dūsauja tavo krūtinėje
drąsiausia nueina žemyn
ach
apsvaigti nuo vyno rūsy
bet radus tik gražią gėlytę
įraudusi lenda į šviesą
tu užkeli koją ant kojos
per taurės kraštelį žiūri
į mane
aš matau
kaip tą mintį ant kojos supi
gal ant muzikos