***
Dainiai apdainavo tavo karštį,
Tavo netekimą – mirtimis,
Negalėdami paklust priversti
Tapo tavo ginklo aukomis.
Vargšą tu paversdavai laimingu,
Pasipūtėlį – visai aklu.
Tavo jėgai – jėgai paslaptingai
Niekas nenubrėždavo ribų.
Tu valdei pasaulį, turtą, šlovę,
Tavyje visų laikų karai,
Tu vienintelė jausmų valdovė
Širdyse, kurias tik užvaldai.
Tu buvai, esi ir taip per amžius
Tavo dėmesio maldaus visi,
Net jaunystę laikui pasiglemžus, -
Kris prie tavo kojų lyg jauni.
Metai nepavaldūs jokiai tvarkai.
Jie ištirpsta tavo šviesoje
Ir visi – valdovai ir jų klerkai
Dega tavo laužo liepsnose.
Dainiai apdainavo tavo karštį,
Tavo netekimą – mirtimis,
Kas uždės nuskausminamą tvarstį
Tapus tavo ginklo aukomis…