ten, kur daiktai neegzistuoja
stovi sužalota laisvė
apkramtytom kojom
ir tyliai vemia supratimas
iš galvų-
ant rytojaus pragaro kerčios
sudegintas galūnes čiulpia pyktis
netolerancijos ugnį prasmegę dega žvakės
pirštai griebia tuščią orą delnuose
tikrumas rauda atsiklaupęs
taškais išdraskė laiko bomba
visą jo esybę
ir teko jam, vargšeliui
keisti savo lygmenį
nes jo išmėtyti daiktai ant žemės guli