pasveikinsiu

pasveikinsiu Kalvaitį šitą vaikį
knygosna žodžius dėjusį lyg plytas
turėjom kažkada rūsy mes laiką
kai buvo Vilniuje rašykų vienas metas

pasveikinsiu Kalvaitį lietuvaitį
kad kūrė, darė, dėjo, ir nuėjo
mintis sukurtas metais, mėnesiais, savaitėm
į popierių sulipdė ir sudėjo

pasveikinsiu Kalvaitį, tą žemaitį
kad gerais žodžiais pamaitino draugą
dar vienas lobis į draugystės kraitį
lyg cukrus į nemirtingumo raugą.

p.s. skirta Vladui Kalvaičiui, kaip atsiprašymas už tai kad nebuvau...