2005-02-18 23:55
lygis atitinkantis lygą. tik viena faktinė klaida- rutuliukus perkirto pusiau ne aštuonis, o septynis, galvą guldau, kad ten jų buvo septyni:)
2005-02-18 15:12
"samurajaus kelias - tai mirtis..." gal šios tiesos trūko pralaimėjusiam? bailumas kaip saviapgaulė, įsivaizdavimas, kad viską žinai? žinojimas, bet nesuvokimas... gražiais rytietiškais niuansais parašytas tekstas. įdomi ta matymo (mąstymo) ir klausos (suvokimo) priešprieša. neblogas aperityvas, tik reikalaujantis šiek tiek įsiskaitymo.
2005-02-18 14:51
visą laiką galvojau, kad čia būtinai turi būti moteris. pagalvojau, atsistojau ten, kur atbraila kritimui. ..para na kryshu. ir stebi vaizdą. visur ėjau iš paskos. paskutine eilute. 8 aišku
2005-02-18 11:52
nu intriguojantis pavadinimas, toks net man tinkantis, hmm. paskaitysiu.
2005-02-17 15:06
užsimerkiu..ir vistiek matau, ar aš bailė?
2005-02-17 01:41
skaidrus
2008-07-29 14:06
čia labai daug sniego, tokio puraus kur per speigą būna.
2006-04-05 19:22
nuostabu,
dieve, aš jau žodžių baigiu pritrūkt.
tokie nuostabūs tavo tekstai.
tas krioklys.
VANDUO.
jei galėčiau balsuot , duočiau visus 35..
xe.xe
2005-06-10 11:34
Atradau. Keli žodyniniai pataisymai - ir spindės kaip akmuo juvelyro pirštuose. Nuostabybė.
2005-04-12 00:38
Slaptas pastumdėlio troškimas būti mokytoju. Nes mama su kardais vis dar neleidžia žaisti. Skanaus.
2005-03-25 22:03
aaaa...
nezinau, o jei nezinau tai kam komentarą rasau,
savo laiką vilgau,
gyvenimą vaikau.
2005-03-15 21:12
Nesuprantu žmonių, kurie rašo (ir tų, kurie vertina) tokius absurdiškus prozos kąsnius... Labai neskanūs:)
2005-03-07 13:27
"Improvizacija" vargu ar tais laikais buvo tokia sąvoka, japonai pasimaišę dėl drausmės. O šiaip lab patiko, ypač tas aprašomas krintantis vanduo, taip ir prisemenu Ojamą.
2005-03-07 13:21
"Pirmoji klaida visada yra paskutinė" - tikroji japonų filosofija, tokia pat kaip, - Nešiokis kardą visą gyvenimą, jei jo bent kartą prireiks.
2005-03-01 21:25
nuostabu
2005-03-01 19:43
Wow, kaip... kaip tu gali būti toks universalus?
Galbūt todėl, kad neseniai mačiau "Zatoichi", o gal todėl, kad tai geriausia, ką lietuvių kalba esu perskaičiusi apie tuos nesuvokiamai plastiškų judesių ir didelių įkypų akių savininkus... tiesiog puiku, 5 be jokio pasigailėjimo.
PS. Man, mintyse skaitant veikėjų vardus, jie čia grojo ypatingą rolę - tie kapoti, greitų skiemenų, ryžtingi žodžiai itin pasūdė tekstą. Liuks.