<l> tu moteris - tau mano kančios,
<o> aš moteris, aš tavo pančiuos.
<l> tu moteris - tau mano laimė,
<o> kai sninga žemutiniuos Šančiuos
<l> ir nesinori imt ant dančio.
<o> platoniškai nebūna kaime.
<l> o būna taip: ateik, "aš jau",
<o> išeik, gana, taigi baigiau.
<l> nebus tavęs - atbėgs kita,
<o> pikta ... gal ne ... bet bus kita.
<l> ji atiduos save - tik sumokėk laiku.
<o> nesumokėsi - gausi tu su plyta.
<l> žvarbu, nors, rodos, vakar buvo lyta
<o> ir šviečia saulė purvina,
<l> o tu tokia trapi, paklydusi, viena,
<o> kai skrenda man pro langus žąsys.
<l> suklupt, pabust nedrąsiai, lėkt, pabėgt.
<o> tik nesikandžiok, tik neplėšyk,
<l> tiesiog apdėk beržinėm malkom ir uždek,
<o> nes žibalą taupyti reikia - tokie dabar laikai,
<l> jau kaimas nebe tas, ir nebe tie vaikai,
<o> ir šunes nebe tie mane kely aploja,
<l> jau cirkas išvažiavo, artistam niekas nebeploja.
<o> paleisk mane kaip plunksna iš nagų -
<l> tu moteris, tau bepigu.
<o> tik kojas visada namuos palik plaukuotas,
<l> ateik, jei skauda ar skaudu,
<o> praplauk mintis ir mirk badu.