Gretimame bute gyveno nežinia kas. Stefanija įjungė radiją ir išėjo pasivaikščioti, nes garsas buvo nežmoniškas. Šaltis buvo nežmoniškas, todėl Stefanija įlipo į pirmą pasitaikiusį troleibusą. Pirmas pasitaikęs troleibusas buvo penktas. Troleibuse buvo daug žmonių, todėl buvo šilta. Žmonėms patiko šiltas oras ir jie jį greitai iškvėpavo. Kai oro nebeliko, žmonės pradėjo kvėpuoti vienas kitu. Stefanijos vos neįkvėpė įmitusi moteriškė. Stefanija pagalvojo, kad baisu yra neturėti namų ir šildytis troleibuse. Todėl kitoje stotelėje išlipo iš troleibuso ir įlipo į autobusą. Autobusas beprotiškai dardėjo ir purtė visus žmones, kol jiems išbyrėjo geros mintys. Stefanija kitoje stotelėje išlipo iš autobuso ir įlipo į traukinį. Kitoje stotelėje, kurios teko gana ilgai laukti, Stefanija išlipo iš traukinio ir įlipo į medį. Medis buvo labai aukštas, todėl iš jo matėsi visas miestas. Miestas nebuvo didelis, todėl už jo matėsi dar keli miestai. Viename mieste pro langą žiūrėjo Anastazija ir pamatė toli medyje Stefaniją. Tai buvo ženklas. Anastazija jau kelias dienas maldavo iš gyvenimo ženklo.
O prie ko čia fantastika. Kad moteris į medį įlipo? Priešingai nei kitus, minties eiga išlipo - įlipo nesužavėjo skaitant. Juk jei vietoje troleibuso, medžio ar autobuso, būtų lėktuvas, funikulierius niekas šiame procese nepasikeistų ir tekstui naujų minčių nepridėtų