Rašyk
Eilės (72033)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Blogis buvo garbinamas visur ir visada. Tik vienur tai vykdavo ar vyksta intensyviau, kitur - labiau užslėptai. Kodėl žmonės taip nori garbinti blogį? Tik gal ne visi tai pripažįsta. Pirmiausia - psichologinės priežastys. Visais laikais daugybė žmonių įsitikindavo, kad blogai besielgiant galima greičiau pasiekti gero materialinio gyvenimo, nei dorai gyvenant. Tad kam ta dora, kam tas gėris? Tik blogai elgdamasis gerai gyvensi. Tad garbinkim blogį! Kita priežastis - fariziejiškas gėrio išaukštinimas. Oficialiai skelbiamas gėrio kultas kai kam nusibosdavo ir būdavo ieškoma priešingo garbinimo objekto. Jei ne krikščionių dvasininkai ir davatkos, nebūtų ir dabartinių satanistų.

Dar viena - rimtesnė priežastis - darnos siekis. Jei yra gėris, yra ir blogis. Jei garbiname gėrį, tai kodėl nusisukame nuo blogio? Būtinumas garbinti abi šias etines sąvokas kilo tik iš jų personifikacijos. Žmogus visada buvo linkęs sužmoginti visus reiškinius ir idėjas, visą aplinkinį pasaulį. Ir štai - jis jau garbina ne gėrį, ne blogį, o gėrio dievą, blogio dievą. Šiaip jau daugelyje tautų blogio dievus, dvasias garbindavo ne todėl, kad juos mylėjo, o tik norėdami papirkti - kad nerūstautų. Ne išimtis ir senovės baltai. Jie, be abejo, taip pat garbino blogį. Tik tas faktas nėra per daug atskleistas. Gal trūksta duomenų, o gal baltai nebuvo sukūrę stipresnio blogio garbinimo kulto. Taip, baltiškajame panteone yra ir Velnias (arba Kalvelis), ir Pikuolis (Patolas) - požemio dievas, ir daugybė kitų dievų ir dvasių, kuriuos būtų galima priskirti blogio karalystei. Bet taip nėra. Jie nėra grynojo blogio įsikūnijimas, kaip kad krikščionių ar satanistų šėtonas arba zoroastriečių Angro-Mainju. Baltų pasaulis buvo vieningas, nedalomas į gėrio ir blogio karalystes. Tai kodėl kalbu apie blogio garbintojus senosiose baltų žemėse? Todėl, kad blogis garbinamas visur ir visada - kaip jau minėjau anksčiau. Pagal esamus mitologinius šaltinius nelabai galime įrodyti šį faktą. Tačiau yra ne vien mitologija. Turime didžiulį lobį, iš kurio galime semtis žinių apie savo praeitį, papročius, būdą, prigimtį. Tuo lobiu naudojamės kasdien, tačiau retai kada jį įvertiname, dažnai ir gadiname. Tai - KALBA.

Taigi, per daug nenagrinėdamas mitologijos, o daugiau pasikliaudamas kalba, pabandysiu įrodyti, kad blogis buvo garbinamas baltų gentyse.

Nežinau, ar tas garbinimas buvo labiau paplitęs, ar mažiau, ar buvo garbinamas personifikuotas blogis ir kiek tas kultas išsiplėtojo. Vis dėlto galima manyti, kad blogio garbinimas kai kuriose senosiose baltų gentyse buvo gana stiprus, jeigu jo pėdsakai liko jų kalbose iki šiandien. Tose gentyse buvo teigiama, kad blogis - tai gerai. Po kiek laiko kultas išnyko, bet žodžiai liko, ir dabar žodis "blogis" įgavo žodžio "gėris" reikšmę. Tas žodis - "blago". Rusų kalboje dabar jis reiškia "gėrį". Senojo žodžio "gėris" rusų kalboje nebeliko, liko tik būdvardis "chorošyj", turintis tokią pat šaknį kaip ir lietuviškas žodis "geras". "Chor-ošyj" - šaknis "chor", "ger-as" - saknis - "ger". Lyginant žodžius, galima padaryti ir išvadą, kad drąsa tose blogio garbintojų gentyse nebuvo vertinama. Drąsus žmogus buvo kaip ir kvailas, o sugebantis apgauti kitus ar užmušti priešą iš pasalų, o ne garbingame mūšyje buvo pavyzdys visiems. Todėl žodis "drąsus" tose gentyse virto žodžiu "trus".

Tais laikais baltai garbino Aukščiausiąjį dievą, kurį taip ir vadino - Dievas. Kitose kalbose - Teo, Deo, Djaus. O blogio garbintojų gentys Dievą suprato kaip gėrio įsikūnijimą, taigi - kaip neigiamą, svetimą jiems dievybę. Šiuo žodžiu šiandien rusų kalboje vadinamos pabaisos, keistenybės. Tai "divo" arba senesne forma "div". Toji pati pabaisa iranėnų kalbose - "dev". Taigi, iranėnai (t. y. skitai) irgi buvo paveikti blogio garbintojų kulto, tik gal ne taip smarkiai kaip slavai. Nieko nuostabaus - juk iranėnai ir baltai gana ilgą laiką buvo kaimynai.

Mirtį blogio garbintojai laikė viso pasaulio valdove, mirtis, matyt, buvo garbinama lygiai su blogiu. Iš čia ir "mir" - žodis, reiškiantis ir pasaulį, ir taiką. Nes taika - tai ramybė, o ramybė - tai mirtis. Tiesa, Ernestas Brastinis "Dievturių sielmokslyje" mini baltų deivę Mira Mara, kurios prievardis "Mira" esą turi tą pačią reikšmę kaip ir persų "Mir" - dievo Mitros motina. Šis vardas reiškia dangų ir laimę. Tačiau, kaip jau minėjau, iranėnus blogio garbinimo kultas irgi galėjo būti pasiekęs. Tai, aišku, ginčytini dalykai, tačiau nei vienas, nei kitas aiškinimas vienas kitam ir neprieštarauja. Mirtis gali reikšti laimę, tai teigia ir kai kurie šiandieniniai tikėjimai. Dar vienas ryšys tarp taikos ir mirties - kitos slavų tautos - lenkų - žodis "pokój". Jis reiškia tiek taiką, tiek ramybę. O ramybė - tai mirtis. Rusų kalboje, beje, žodis "pokoj" ir reiškia mirtį. Aišku, kad žodis "umiratj" (mirti) atsirado kur kas anksčiau nei žodis "miritjsia" (susitaikyti).

Jei baltiškąjį Dievą blogio garbintojai atmetė ir pradėjo jo vardu vadinti visokias pabaisas ir keistenybes, tai ką tuomet jie garbino kaip savo viešpatį? Logiškiausia būtų paimti slavišką dievo pavadinimą. Rusiškai tai - "bog", lenkiškai – „bóg“. Taigi, blogio garbintojai, atmetę Dievą, garbino Bogą. Šis žodis, kaip aiškina V. Ivanovas ir V. Toporovas, kilęs iš žodžio "bogatyj". Lietuviškai būtų "dievotas". Atseit, dievas dalija laimę, ir kam jos daug teko, kas yra mylimas dievo, tas yra dievotas, taigi - turtingas, arba "bogatyj". Tačiau toks aiškinimas nepaaiškina žodžio "bog" kilmes. Veikiau atvirkščiai - akivaizdu, kad "bogatyj" kilęs iš "bog", o ne atvirkščiai. O žodis "bog" galėjo kilti iš "baugus", "būgus". Tai yra bauginanti, baimę kelianti dievybė. Taigi, puikiausias blogio įsikūnijimas.

Dar keli pavyzdžiai, rodantys, kaip skirtingai tas pačias sąvokas aiškina baltai ir slavai. Pvz., lietuviškas žodis "vergas" kilęs iš žodžio "vargas". Taigi vergystė vertinama kaip nelaimė. Seka išvada, kad lietuviai ne per daugiausia tų vergų turėjo. O slavai vergą vadina "rab". Šis žodis kilęs iš veiksmažodžio "rabotatj". Aišku, kad slavai vergų daugiau turėjo, nes vergystė čia buvo ne vargas, o darbas.

Kitas žodis - "ginklas". Lietuviams tai - gynybos priemonė, ginklu dažniausiai ne puolama, o ginamasi. Rusų kalba - "oružije", arba "orudije", taigi - įrankis. Vadinasi, tai darbo įrankis, kasdieniškas ir įprastas, ir dažnai panaudojamas. Tokiu pavyzdžių būtų galima ir daugiau rasti.

Kai kas gali paklausti, kodėl aš kalbu apie baltų genčių blogio garbintojus, o ne slavų. Juk būtent slaviškais žodžiais viską aiškinu. Bet pastebėjote - tie žodžiai turi prasmę ir lietuvių kalboje. Ypač "blogis" - "blago". Manau, kad tieji blogio garbintojai atsirado slavams atskylant nuo baltų. Kai kas neigia šią slavų kilmės hipotezę, bet tiek archeologiniai, tiek lingvistiniai, tiek mitologiniai faktai tai patvirtina. Įrodyta, kad slavų prokalbė nuo baltų prokalbės atsiskyrė V a. pr. m. e. - III m. e. a. Taigi maždaug tuo laiku turėjo gyvuoti ir blogio garbintojų kultas. Protoslaviškose žemėse yra ir upe Bugas. Gal ji taip buvo pavadinta blogio garbintojų dievo garbei? "Bog" arba "Bug".

Galimas dalykas, kad blogio garbintojai buvo persekiojami ir, aišku, tremiami iš savo genčių - o tokia bausmė tais laikais prilygo mirčiai. Ne visi ištremtieji žuvo. Jie traukėsi į baltų žemių pakraščius, ypač pietinius. Ir šis procesas gal paspartino protoslaviškosios dalies atsiskyrimą ir susiformavimą, iš dalies – maišantis su skitais? Žinoma, tai gana ginčytina.

Kai kas gal šiuos aiškinimus supras kaip nacionalistinius. Nieko panašaus - juk šiandien slavų tautos blogio nebegarbina. O kas gali būti tikras, kad ir po atsiskyrimo baltų tautose vis neatgydavo blogio kultas? Juk prūsai Vaidevučio ir Prutenio įtvirtintame panteone labiausiai garbino Pikuolį (arba Patolą) - piktąjį pragaro dievą, reikalaujantį kruvinų aukų. Šis panteonas buvo įtvirtintas VI a., taigi jau po atsiskyrimo. O slavai blogio nebegarbina, tai beliudija tik jų kalbose likę atvirkštiniai žodžiai.

Visi šie teiginiai gana ginčytini, aš galų gale ir nepretenduoju į absoliučią tiesą. Tiesiog įdomu panagrinėti savo istoriją, naudojantis tik vienu pagrindiniu šaltiniu - mūsų kalba.

Autoriaus prierašas

Parašęs "Blogio garbintojus senosiose baltų žemėse", už kiek laiko Č. Gedgaudo knygoje "Mūsų praeities beieškant" radau kai ką ta pačia tema, tik priešingai aiškinant nei man. Pateiksiu gal ir ilgoką, bet įdomią citatą (237 p.):

"Jau teko minėti mitologijos mokslo dėsnį, kuriuo užkariautos tautos dievas tampa užkariavusios velniu, ir tą dėsnį matėme pritaikytą praktikoje - mūsų nenaudai.
Senslavių liturgija žino ir vartoja žodį "blago" - gėrio prasme. Mes gi šiandien blogį suprantame lot. "malum" prasme. Kas čia įvyko? Juk tai neabejotinai tas pats žodis - jokių ginčų negali būti.
Mūsų kaimynai, kryžiuočių palikuonys vokiečiai, "deivel" supranta šėtono prasme. O juk tai buvo prūsų dievulis... Čigonai tačiau ligi šiandien Debel vartoja Dievui išreikšti, liudydami senąjį mūsų kultūros spinduliavimą jų tautoje (...).
Šitaip paruošę dirvą, galėsime lengvai suprasti paslaptingojo "louna" žodžio reikšmę varulių maldoje. "Sed libera nos a malo" jų verčiamas "bet pasergėk mus nuo viso louno". Kodėl ne "nuo viso blogo"? Todėl, kad XI šimtmetyje lygiai senslaviuose, lygiai lietuviuose, lygiai varuliuose tas žodis reiškė "gėrį" - o nuo gero daikto atsisakinėti nenaudinga... Mat tais laikais misionieriai vos tik tepradėjo skelbti sensacingą naujieną, kad Dievulis, Balonis, Balys, Balnys ir jo suteikiama palaima Blogis (s. sl. Blago) reiškiąs kažką neapkenčiama, pasibaisėtina: Deivelį (teufel pagal garso nuslydima), velnią ir louną. Todėl anų perversmo laikų vertėjas pavartojo senovišką tikra mūsų žodį "malum" sąvokai išreikšti. "

Taigi C. Gedgaudas žodžių "gėris" ir "blogis" kilmę supranta priešingai nei aš. Aišku, taip logiška aiškinti, tik labai jau vėlai tokiu atveju lietuvių kalboje atsirado žodis "blogis". Žinoma, geriausia būtų pasiklausti kalbininkų, ką jie apie tai mano.
Šioje citatoje įdomus dar vienas dalykas - C. Gedgaudas net neabejoja bendra slavų ir baltų kilme (kitaip nė neaiškintų šių žodžių kilmės).
Žinia, daugelis rimtų (arba "rimtų") kalbininkų ir istorikų į Č. Gedgaudo darbus žiūri tik su pašaipa, net nesiruošdami nors polemizuoti su juo. Be reikalo. Jo knygoje yra nemažai abejotinų teiginių, bet ne viskas ištisai. Tikrai vertėtų perskaityti "Mūsų praeities beieškant" - ten kiekvienas atras įdomių dalykų. Svarbiausia - ši knyga sužadina norą domėtis mūsų praeitimi ir ji tikrai turėtų stimuliuoti gilesnius mūsų tautų istorijos tyrinėjimus.
2005-02-08 23:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-29 14:01
indulgencija
C. Gedgaudo knyga / Musu praeities beieskant /
suteikia daugiau ambiciju... kad esame lietuviai,gal nepagristu, sunku pasakyti, bet perskaityti beveik privaloma...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-12 20:48
OAL
OAL
Ačiū už straipsnį. Mano nuomone Gėris ir blogis - tai vienio dvi pusės. Žmogus pats renkasi ką garbinti. Silpnumas garbina blogį, pyktį, neigimą. Supratau, o gal ir neteisingai, kad kartais laikas ir situacija pakeičia Gėrio ir Blogio dievų vardus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-08 23:50
Mandarino Svajonė
Pretenzingas kūrinukas...
Tik kalba kiek buitiška.
Labai įdomi tema:)
Tavo aiškinimas nelabai įtikino, bet man prieš ką sakant reiktų nemažai apie tai pasiskaitinėt:) Įdomiai tie žodžiai transformuojasi...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-29 14:01
indulgencija
C. Gedgaudo knyga / Musu praeities beieskant /
suteikia daugiau ambiciju... kad esame lietuviai,gal nepagristu, sunku pasakyti, bet perskaityti beveik privaloma...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-12 20:48
OAL
OAL
Ačiū už straipsnį. Mano nuomone Gėris ir blogis - tai vienio dvi pusės. Žmogus pats renkasi ką garbinti. Silpnumas garbina blogį, pyktį, neigimą. Supratau, o gal ir neteisingai, kad kartais laikas ir situacija pakeičia Gėrio ir Blogio dievų vardus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-08 23:50
Mandarino Svajonė
Pretenzingas kūrinukas...
Tik kalba kiek buitiška.
Labai įdomi tema:)
Tavo aiškinimas nelabai įtikino, bet man prieš ką sakant reiktų nemažai apie tai pasiskaitinėt:) Įdomiai tie žodžiai transformuojasi...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą