Permatomos akys

Gatve ėjo mažas berniukas
Nesimatė net jo galvos
Nes rankose jis laiko didelį, plokščią ir apvalų ledinuką
jo kojinės buvo dryžuotos, šortukai trumpi, marškinukai su laiveliais
ir jūreiviška kepurė
pažvelgus iš šono, pasakytum, jog tai  mažas žmogeliukas, kuris nieko nepastebi..tačiau...
jis matė kaip sena ponia ieškojo raudonos sagos iš žalio palto
matė kaip vaikas smėlynėje ieškojo mašinėlės ratų ,kurie įkrito į vandenį
kaip senas girtuoklis išmetė dar vieną butelį
kaip jauna mama drausmino vaiką
kaip, kaip žavi pora skraidė padebesiais
jis, tas mažas jūreivis, matė viską..tačiau kai kas kirbėjo jo mažoje širdelėje
Jis vis klausė ir klausė savęs, ar pastebėdamas kitus jis liks pastebėtas?
O gal tas ledinukas per didelis, ir niekas dabar jo, mažo berniuko, nepamatys.
Jis ėjo ir klausinėjo..kol galiausiai nusivijo topinantį balandį..