Meditacija

Tu žinai,
Kai mes kalbamės,
Ar liepoms žydint, ar krintant snaigėms, -
Atsiveria takas,
Lyg laumės juosta,
Ir žvaigždės tylėdamos suklūsta.
Kaip virpa sidabrinė styga,
Sujungusi mus.
Bet ji nutrūksta.
Pažirusios kibirkštys ilgai sklando erdvėje.
Ir aš vėl mažas ir tolimas,
O tu jau netiki, kad taip arti buvau.

Tu žinai,
Kada mes kalbamės,
Atsiveria takas tarp mūsų,
Lyg laumės juosta.
Kaip gerai,
Kalbamės!