Angelai

Ten, danguj, kažkur aukštai
Ėmė dūkti angelai.
Ėmė šokti ir liuoksėti,
Po padangę strikinėti.
Debesėliai jau pakloti –
Pasakyta eit miegoti.
Juk jūs žinot, kaip smagu
Šokinėt ant debesų.
Lygiai kaip ant lovos savo,
Kai mama nemato tavo.
Tik nutiko štai bėda,
Plyšo debesies pradžia!
O po to ir vidurys –
Pasidarė toks plyšys,
Kad ir pats gali išgriūti,
Ir danguj daugiau nebūti.
O po to iš debesėlio,
Angelėlių čiužinėlio
Ėmė birti plunksnos sniego -
Nebenori niekas miego.
Kaip miegosi, jei žiema
Tyliai, tyliai vakare
Kuria pasaką kieme?