„Dieve, kaip aš baisiai atrodau“, - rypuoja Daina, staipydamasi prieš veidrodį. Bet niekada taip negalvoja.
Daina niekada neskuba. Nes tiesiog negali.
Daina krauna į lagaminą drugius. Auskarai, apyrankės, sagės, drugiais siuvinėti sijonai, rankinės... „Neskoninga‘, - bandau kritikuoti. „Nesąmonė“, - juokiasi Daina ir įsisega dar vieną peteliškę į plaukus.
Daina visuomet vėluoja. „Klaikiai nemėgstu laukti“, - pasiaiškina.
Atostogų metu Daina miega iki pietų. Pažadinu ją anksti, kad nors kartą gyvenime pamatytų, kaip teka saulė. Daina – romantikė, bet... „Net blakstienų nepasidažiau“, - burba.
„Nuobodu“, - nusprendžia Daina. Ir įkalba vasarnamio šeimininką perdažyti sienas oranžine spalva.
Daina niekada neturi pinigų. „Nauji kvepalai ir nauja sąskaita už komunalines paslaugas, jauti skirtumą? “, - klausia nemirksėdama. „Kaip nors“, - priduria suraukus antakius.
Kai Dainai liūdna ji eina miegoti grožio miego.
Daina suvalgo mano plytą šokolado. Viena. „Galvojau, kad tu nenori. Pagalvok tik, tai problema! Nupirksiu aš tau tris plytas! “, - trenkia durimis išeidama. Ne į parduotuvę. Atgauti dvasinės pusiausvyros.
„Nekreipk dėmesio“, - šnypščiu Dainai, kai mus užkabina aiškiai ne mūsų amžiaus grupės berniukai. „Motinomis jiems būti dar negalėtume“, - greitai suskaičiuoja Daina.
„O kodėl negalima? “, - moka paklausti taip, kad imi abejoti akivaizdžiais dalykais.
„Toks yra gyvenimas‘, - sakau Dainai. „Bet man taip nepatinka“, - stebisi ji. „Tegul jis būna kitoks“. Ir gyvenimas būna kitoks.