sutrūkinėję skalbinių virvės
apsivyniojusios apie medžius
kasdien juos
vis labiau smaugia
paliktas žolėje
baltas aliuminis dubuo
kurio niekas nebegrįš
žinau kad būdamas vienišas
žmogus nusideda
būdamas vienas
paklydęs ištirpsta medžiuose
kuriuos vis labiau
smaugia skalbinių virvės
nusiplovęs rankas
paliktame dubenyje
atgula į drobinį patalą
kad gimtų
iš naujo