Išlaisvintieji

Kaip leidžiasi snaigės!
Kaip sukas, kaip supas!
Ir kaip lengvai tirpsta
Vėsus žiemos rūkas!...

Jau dūžta karkasai, šablonai ir klišės!
Jau nieks nebemąsto!
Jau užpirktos mišios
visiems, kurie trokšta
mintis pažaboti!
Kurie dedas kaukę!
Kurie lipdo stogą!
Modernūs išeina!
Užleidžia.
Palieka.
Į sostą įsėda nevaldomas miegas-
Tylus snaigių valsas-
Mintis išvaduoja!
Ir krenta į šipulius
pančiai.
Mes plojam!
Nes mūsų širdžių dar nepavergė
Rėmai.
Nes mes-
Vėl laisvi!
Nes niekas-
Nesena!
Ir viskas iš naujo!
Kasdiena!
Kasdiena!...