Ji sėdėjo parke ant suoliuko ir drožė pieštukus. Imdavo iš sveikų krūvelės , kišdavo juos drožiklin su pelėdos galva, pasukdavo, ištraukdavo ir dėdavo į kitą krūvelę, tarp apdrožtų ir nugludintų brolių. Įdomiausia buvo stebėti, kaip ji, skilus grafitui, iš naujo smailindavo pieštuką: prikandusi viršutinę lūpą, švelniai, it sūnui glostydama galvą, pirštais suėmusi slysdavo nuo vienos briaunos prie kitos ,- atrodė lyg guostų dėl jo mažesnio ilgio .
Pamaniau ,kad tai atsitiktinumas. Bet vėliau pagavau jos ritmą ir mintyse lūždavau kartu su pieštuko skylančiu grafitu. Troškau, kad ji mane pasuktų, kad mane kištų pelėdon ir drožtų...
Smailintų. Troškau, kad grafitas trupėtų dažniau...
Ritmas buvo puikus. Apsvaigęs šokau. Nejausdamas laiko ir nuovargio. Kūnas raitės, lyg šuo vizgino uodegą, lyg gyvatė grasino geluonimi...
Staiga ji baigė. Sudėjo juos visus dėžutėn, rūpestingai užveržė gumele. Pakilo ir eis...
„Mergaite !“,-riktelėjau. Nustebusiu žvilgsniu atsisuko į mane. Pasimetęs neištariau nė žodžio. Ji apsisuko ir nuėjo. Geriau įsiklausius galėjai išgirsti tolstantį ir silpstantį pieštukų barškėjimą.
O po to, kitą rytą ilgai stovėjau prie to pačio suoliuko ir iš sutrupėjusių grafito gabalėlių dėliojau tavo vardą:
Rudenėja(šviesiai rudos pritrupėjo daugiausiai)
Ė, bičeli, pavarai!!! :DDD Kaskart skaitydama tavo darbus negaliu atsistebėti...... Visus juos sudėjus, nebloga knyga gautūsi, nemanai? Šiaip ar taip - įsitraukiu į tavo palaikymo komandą :DD
xi xi :) Smagu skaityt ! Taip paprasta ir miela,lyg skaitytum apsakymu knygele apie realu berniuka,realiame pasaulyje :) man patiko :))) Beje ballsas gana isradingas :)
jooo, daug cia visko :) Iškarpius visai nepadoriai gaunasi :)
"Ji sėdėjo parke ant suoliuko <...> Įdomiausia buvo stebėti, kaip ji, <...> prikandusi viršutinę lūpą, švelniai <...>, pirštais suėmusi <...> atrodė lyg guostų dėl jo mažesnio ilgio. <...> Bet vėliau pagavau jos ritmą ir mintyse lūždavau kartu <...>. Troškau, kad ji mane <...>, kad mane <...> Troškau <...> dažniau...
Ritmas buvo puikus. Apsvaigęs šokau. Nejausdamas laiko ir nuovargio. Kūnas raitės, lyg šuo vizgino uodegą, lyg gyvatė grasino geluonimi... Staiga ji baigė." :)
kiek gi visko cia izvelgaiu...:)nu tiek to...
tiesiog reiks kada drozti piestukus parke, gal prieis dj.
ir uzkalbins.paskui parasys ka nors.pvz -eiliu..:)
matyt kiekviename paprastume sugebi izvelgti grozi..ir perteikti ji taip, jog susizavetu ir kiti..galbut kartais per toli ieskom grozio..o tereiketu apsizvalgyti aplinkui...puiku..dekui uz ikvepima kuri kelia tavieji kuriniai ir ju zemiskas paprastumas =)))