amžinai

paveikslas panašus
  lyg ir į autoportretą..ne negali būt
čia tik vyro ir moters juodas siluetas.
storu juodu potėpiu išryškinta krūtinė
lūpos tokios minkštos ir storos..tartum būtų tikros
    jos žvilgsnis kažkur į tolį, iš viso nematyti net akių
  tik išlenktas grakštus kaklas
  didelė krūtinė suvarstyta korsetu.
regis, ji pakerėjo jį.
    Jo veidas toks rimtas ir susikaupęs
o žvilgsnis, jis be galo ilgesingas
  ir stovi jie taip abu.
  šalia, visai arti, jų kūnai, regis, artėja ir artėja vienas šalia kito,
    tačiau yra kažkas kas stabdo
  juos abu..ir jie taip vis stovi
taip ilgesingai, ir taip lyg net nebūtų drauge.
  amžina minutė. sekundė..tik tak..vienas, du trys
  laikas vis bėga..o jie tik stovi..įamžinti kaip didelė akmeninė skulptūra...jie taip ir stovės..
  kol kas nors nutapys juos iš kitos prizmės taško..