Seniai, labai seniai. Kai žemėje gyveno tik pasaka, ant aukšto aukšto kalno virš pūkinių debesų gyveno juodaplaukė mergaitė ir raganai baltą audeklą audė. Žiūrėjo ji į jau besileidžiančią saulę ir išgirdo grojantį hipį, tą vaikiną kliošom kelnėm pamilo, darbą savo pamiršusi klausė dainos. Tai pamačiusi ragana baisiai supyko, pavertė mergaitę juoda nakties varna ir privertė sapnus amžinai austi.
Todėl kaskart kai užmiegi toji varna sukrenksi tris kartus ir priverčia vėją sapnus tavo pusėn keliauti... O pati toliau klauso hipio dainos apie besileidžiančią saulę, mėnulį ir žmonių sapnus...