Tai žodžiai kuriuos kažkada man parašė sena gera draugė...
...Iš viršaus jis buvo
tamsiai juodas.Šiek
tiek pakreipus galvą
ir pažvelgus kitaip
mėlynas.Spindėjo si-
dabrine, ryškiai
balta spalva. Jis
buvo be galo sli-
dus, šaltas ir šla-
pias, ir išlaikyti
jį mažai mergai-
tei, savo mažame
šiltame delne, bu-
vo labai sunku.
Tačiau mergaičiukė
vis spaudė jį savo
mažais pirščiukais
kol ištryško šiltas,
tamsiai raudonas,
garuojantis, skaus-
mo dar nepatyręs
kraujas. Bet mer-
gaičiukė raudo-
niu puoštais žan-
dukais jo nepaleido.
Šaltis skverbėsi vis
gilyn, prie mergai-
tės širdies. Raudo-
ni žandai vis blyš-
ko ir blyško, mer-
gaitė po truputį
šalo ir darėsi vis
panašesnė į šaltą,
bejausmį ledo ga-
balą...


Ordeal







