Tik nieko nesakyk
neklausk
tik apkabink mane
Tiktai išdegink
savo rankomis
likimo žymę
Apytuščiam
pasaulio vagone
Kur prietemoj
lietaus gėlė pražydo
Ant mano veido
tarp šešėlių
šokio
Pasislėpė rasa
tavųjų lūpų
Jos atsigerti
trokštu
Supa
mus nesibaigiantis
bildėjimas dienų
Naktim sapnai
nors neužmerktos
akys
Šviestuvai pralekia
ir kyla lig žvaigždžių
Pažyra kibirkščiuojančių
laidų plaštakės
Ir spengia
kala smilkiniuos
Ir išdaužia ugnis
ir siūbteli
pro langus
Tik nieko nesakyk
neklausk
tik apkabink
Tik leisk
iš laimės verkt
ant tavo rankų
2005 01 12