vario vežimai
oru judėję ką gi
teliko žolė
šukių molinių
tribūnų alkūnėje
nelygi eilė
marmurui kraują
aukoję patricijai
pilkšvam akmeny
arena tuščia
paskutiniam kritimui
takai atviri
virš miesto dvyniai
išsilydžiusios pėdos
į vilkės namus
sunkėja vokai
nuo sustojusio laiko
užmerkiantys mus