Aš tik norėčiau akimirką
Ant juodų medinių grindų,
Šiek tiek pakylėta virš laimės,
Vaidinti juokingą gyvenimą
Savo ir savo kaimyno vienatvės.
Artumą išmėtyti publikai,
O ji kaip suplėšytą bilietą
Pasidės ar išmėtys į šiukšlines
Ir eis per pavasario šilumą,
Paskutinio monologo ritmu.
Tada nusilenksiu, kaip pridera...