Pakart ankstyvus rytus

Kai stogus snaigėmis ištirpusiom nuplovę,
Kabariojos dūmai kaminais į viršų.
Aušra padūkus įsirioglino į lovą
Ir kavos atnešt, kaip visada, užmiršo.

Pro langą išmesti, sugrįžo bumerangu
Žvilgsniai, pabalnoti žaidžiančiais miražais,
Aušra į patalą ramiai sau susirangė,
Suviliodama garu „Kastyčio“ ražės.

Ir skendome. Paklodė mūsų - rūko marios.
Skendome krapenime vėsių pirštelių,
Žiūrėjome, kaip audros dūsaudamos karias
Laiduose elektros prie dorybės kelio.

Nušvito balkšvas rytas, aušrą lauk išspyręs,
Ši prie kilimėlio bučinį palikus,
Pravirkdė rūdimis sugriaužtus durų vyrius -
Ir nebėr aušros. Pakart ankstyvus rytus!