* * *
vėjotrūkčiais į aklą
rasų ir miglų numylėtą
pavasarį
susuks galvas ir lizdus
lyg tryliktoj simfonijoj
užgiedos finalinės varnos
ir nusineš su savim
užkutentą lietų.
* * *
Antanas. Šventas ir girtas.
Komodoj raktas nuo sąmonės.
Papročius užsikanda tradicijom.
Nepavydėtinai gilios akys.
Saikingas potraukis tiesai.
Išprovokuoti eilėraščiai.
___
Tiek tegaliu įžiūrėt.
Sena reprodukcija.
* * *
neužtartas prieš pagonybę ir krikščionybę
netikėjimas
gyvenimu ir jo nusivylimais
pasitikėjimas
mirtimi ir jos būdais.
surinkti įrankius
visai įprasta ir panaudoti
kaip Izaokui
išblukusiam Škėmos rankrašty
ne taip įprasta
kaip vidudienio saulė
galulaukėj
* * *
(nuoseklus)
užsigavėjęs pavasario vėjas įgriso su savo spėlionėm
ilgai pasninkavęs lietus pavirto į riebų sniegą
(nusisuk - aš vėl persirengsiu)
padūmavusį dangų bando apvalyti vėlyvos antys
antrą kartą negrįžę gandrai kalena kelionės džiaugsmus
(nemėgstu juodos arbatos)
pakelėj susirinko žibutės aptart išklampotų purvynų
(paradoksas slidus)
2003 balandžio 12-13 d. (vienos nakties įvykis mažytėj mano pasąmonėj)


vejoblaska









