Rašyk
Eilės (73330)
Fantastika (2193)
Esė (1496)
Proza (10361)
Vaikams (2517)
Slam (49)
English (1112)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 30 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Himalajai džiūsta savo gelmėje. Maitvanagiai, savo išmintį paslėpė kalno viduje, paversdami jį ugnikalniu. Buvęs šaltas ledo gabalas tapo aršiu žvėrimi. Tokia didybė buvo už visiškos sustingimo pakopos, kai laiko tarpas manė sukūręs antrą likimą. Svarbiausia yra sustingti begalybės būtinybėje, kur pagrindiniai veiksmai vijasi grandine, siekdami nutūpti toje paskutinėje ir vienintelėje pabaigos vizijoje, išmegztame būtinybės rezultate. Kai sustingsti grandininės siekiamybės pakopoje, leidi sau suprasti visų plyšių esmę, kuri pati atsiveria prieš akis užmiršus pabaigos viziją. Prasideda vientisas egzistavimas sekundžių tarpuose, viską užvaldo akimirkos užmarštis, nes tik akimirkoje suvokiame patį vienumos kraštą, kuris pamiršęs, kas toks yra, susisuka į vidurį lyg katinas į kamino vidų. Tada gali atsitikti pavojingas dalykas - pabaigos vizija virsti kiekvienos sekundės prasme, arba ir dar blogiau - pabaiga gali pamesti viziją, kuri taptų apokalipsės priežastimi visa savo esybe ir liepsnotų kiekvieno žmogaus galvoje net tada, kai jis sustingsta savo būtinybėje.
Kaminuose miega susirangę katinai ir sapnuoja patį miegą. Miegą kaip materealią būtybę, kuri pati save skaldo į tūkstančius gabalėlių, sukaupusių savyje atsitiktines žmogiškąsias diagramas. Žmogus sapnuodamas savo atmintį palieka prie ribos, kuri skiria didžiąją užmarštį vaiduoklio pavidalu nuo tiksliosios atminties netikrumo. Pabudęs dar nesupranta savo įsitikinimo klaidos, kad atminties realybe žudo amžinąjį tęsimąsį už dabarties kontūrų. Miegas - vienintelis žmogaus pateisinimas, kuris šešėlį palieka toje pačioje vietoje, kur jis ir buvo, tačiau atskleidžia jo reikšmę kaip antrojo pavidalo įsikūnijimą. Jis neklysta tada, kai laikas sustojęs sustabdo danguje saulę, visų šešėlių kaltininkę. Miegas išnaikina laiko pojūtį. Už dangiškųjų sapno aureolių veiksmas vyksta savaimine tėkme. Tačiau viskas priklauso nuo sapnuotojo, todėl pamiršęs, kad saulė apskritai egzistuoja arba pakeitęs jos reikšmę, sustabdo šešėlių kaitą. Tada miegas tampa teisus, o tuo pačiu teisi tampa sąvoka, kad antrasis pavidalas kartais tampa aukštesniu lygmeniu nei pirmas. Katinai išaukština savo būtį antruoju pavidalu. Miego antrasis pavidalas yra sustingimas būtinybėje - tame tobulybės plyšyje, kuris yra svarbiausias žmogaus kelionės į tikslą reiškinys.
  Katinas visada vienišas savo juodo kamino gelmėje. Tamsioji būtybės pusė siekia savo vienatvės vientisumą leisti toliau į pačią kamino suodiniausią vietą. Vienatvė negali būti vienu lygmeniu, nes ji visus aplink esančius daiktus verčia tokiu pat vienatvės ženklu ir pateisinimu. Pakopų visumos rūkas, kuris prasiskverbia iki karščiausios ugnies. Karščio didybė, pabrėžusi nemirtingumą, vėliau palieka jį kitai kartai, pasityčiodama iš antrojo laikmečio. Iš milžiniškos piramidės išimima plyta išnyksta savo paties pareigoje laikyti aukščiau esančiąją. Nutrūksta egzistavimo grandinė, įkalinanti būtybes į pasaulį, kurį jie laiko kančios tarpu tarp dangiškųjų erdvių. Įkalinti savo sielą toje piramidės plyšio vietoje, visa galinčia mintim pasiekti neįmanomą nutrūkimo atvejį ir pasklisti lyg dūmui kito kūno erdvėje. Gali sakyti, kad įsimylėjai pasaulį, sklindantį iš tolumos lyg jūros kvapą. Jo įkvėptas gali braižyti neįmanomybės trikampius ir schemas, o jose įkalinti tą didžiulę dramblišką prasmę, kurios viduriai apsivynioja aplink kaklą ir smaugia. Lyg virkštelė - spyruoklė, amžiams tave pririšanti prie pasaulio ir prie piramidžių...
Jose karaliai dega patys dėl savęs ir negali perduoti ugnies į savo židinio širdį, nes ji ir taip jau tokia karšta, jog lėtai pranyktų, ištirptų savo karštyje. Pranykus gimtų ugninis minties siluetas - visų žmonių galvose liepsnotų vizijos iš jūros dugno. O ji visada liks šalta ir gesins degančius kūnus vieną po kito. Tai bus labai naudinga, tačiau pačią mintį užgesinti yra daug sunkiau, negu tai, kokioje materijoje ji gimsta.
Karališkasis katinas sapnuoja tobulą sapną, kuriame slypi visa tai, kas yra tarp pirmo ir paskutinio, jei ta tobulybė turi pabaigą. Jis įstrigo kamine ir savo nelaisve žinojo viršaus paslapties atskleidimą. Didybė nelaisvėje - štai kur šios visos būtinybės aukščiausia būsena ir juodas faktas, išlaisvinantis iš aukščio baimės. Baimės klystkeliai užsibrėžia patys, dažniausiai veido bruožų pavidalu. Vengi žmogaus, nes bijai pasiklysti jo veide. Bijai katinų kaminuose, nes jie išniekina visą žmogaus būtį nelaisvės aukštumoje, išdidina dirvožemio žmonių baimę nepriklausomybei ir antra grandine apjuosia deguonies, smėlio ir vandens sąvokas.
Įžiebki ugnį jūros dugne - ir siela kniauks giliausia išmintim. Ir tai tik vienas juodojo deimanto spindulio kontūras, netikru pavidalu klaidinantis žmones. Dėl to šiam pasaulyje tiek daug skenduolių. Mare Tranquillitatis.
2005-01-05 20:50
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-06 03:14
sssky
hm...super.....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-06 01:08
Yra
Yra
Aš buitiškas žmogus, apie būtį neišmanau.
Todėl nebalsuoju.
Bet manau, kad gal tu čia ir gerai parašei.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-06 03:14
sssky
hm...super.....
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-06 01:08
Yra
Yra
Aš buitiškas žmogus, apie būtį neišmanau.
Todėl nebalsuoju.
Bet manau, kad gal tu čia ir gerai parašei.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą