***

nakties paslapčių vaikai
tik juodoje spalvoje –
troškimų pilnas virptelėjimas
ir atgyja didelis gyvenimas
paglosto mus po drabužiais
šalta (visgi) tamsos ranka

išslenka visus suvienijantys sapnai
ir praslenka pro
ant kalnelio
naujos kartos laužą
kūrenančius tris vaikus
(televizorius dainavo
jiems lopšines)
kai didelė nejauki paukštė
skrisdama neša
talpią atminties skrynelę
tereikia panorėti
ir tai tebus tik
jos pačios dėžutė su lesalu
(tuomet negaila bus jei
apsižioplinus paukštė
išmes ją mosuodama sparnais
virš žalio lauko)

prieš delčią staugs
tinkantys tylai užpildyti vilkai
ir aš sakysiu:
„palaukit
nebandykit jų užčiaupti
tegul dainuoja
jų dainoje –
emocijos jausmai išgyvenimai
žiūrėk – čia rauda
čia meilės gaida
pasiklausykim šių romantikų
koncerto“

smėlio laikrodis skubins laiką
vilkuose atsispindės tai
kad viskas vystosi nestovi
ir niekas neišlieka neišėjęs
iš tam tikro laikotarpio
(tie gergždžiantys balsai –
nors ir svajingi
bet jie jau paliko vaikystę)

gal liksiu neištaręs to
ko ištarti man nereikia
švintant
dirbtinė saulė panirs
į smėlio debesis
pakils tirštas (angliškas?) rūkas

ir bus gal lengva jausti laiką...

2005-01-01