Smeigęs pykčio peilį karštais ašmenim
Lyg didvyris į taikinį man tiesiai į širdį
Sudraskęs ir vėjais paleidęs svajas ir mintis
Vakarui niūniuojant melodiją sustojusio laikrodžio
Kaip visi prie pagalvės spaudi galvą ir mintyse
Dar vieną akmenį sodini kaip priešas į svetimą daržą.
Prie praviro lango trinu akis užverktas,
Pražydusi širdgėla iš lūpų daina išsiveržia.
Per vieną dieną sutrypei mane.
Per vieną naktį sudygsiu iš naujo.
O, kad dabar girdėtum mano lopšinę,
Kurią tau dainuoju miego saldaus, sapno gražaus
Ir gyvenimo tyro it šypsena, kurią tau siunčiu, linkėdama
Mano prieše...