Mergaite, kiek valandų?

Ar belsti į stiklą, nebijant sukulti,
Ar eiti gatve, nesidairant atgal,
Ar lipti į traukinį, - pusgirtis vyras
Prisės deklamuodamas mano akis, -
Ir klausiu tada, kokio velnio aš noriu,
Įlips kontrolierius, dainuos, ir linguojantys
Vyrai rūkys lošdami, o už lango
Sustingęs ruduo pajudės ir-
Važiuojam.

Pasiutusios snaigės barbens, mikrofonai
Išdidins žodžius į lygius, nesuprantamus,
Vaikas bėgios po vagoną, kol tyliai
Nuleisiu akis ir įsmeigsiu į laikraštį -
Lygiai sekundę prieš tai, kai vyriškis,
Įsiutusiam traukiniui lekiant, stotelių neblaivomas,
Smeigė akis į mane lyg šešėlį ant spindinčio stiklo ir tarė. -
Ir tarė tarytum sapne, transformuodamas
Kūną į traukinį, žodį - į nugaras priešais ir degantį žvilgsnį.

Tada stiuardesė paklausė,
- “Gal norit kavos? ”,
Aš tylėjau nusukus akis,
O kaimynės vąšelis
Suskimbčiojęs krito žemyn
Dar ilgai.

Į mirksinčius mano vokus po truputį trupėjo vagonas,
O žvilgsnį nukreipus į tamsą, lyg krintantis žirgas
Nuo stiklo nuslydo apmirusios mintys ir tiesiai prieš mano suolelį Tysojo ilgai
Nesitraukdamos.
Aš, buka tiesė, į atvirą erdvę ilgėjanti,
Tašką mačiau prieš save: šviesos tunely- tamsą.
Nes tarė, nes pusgirtis vyras prabilo, -
Mergaite, kiek valandų, - jis paklausė
Ir traukinį apgaubė šaltis.

Neklauskite, kiek valandų. Aš jaučiu tik akimirkas.
Jūsų nėra, tik vagonas, didesnis už jus, prieš akis
Tik paveikslas, ne filmas. Po kojomis bėgiai man byra
Ir skyla į šipulius, atskiras padalas, amžiną slenkstį,
Galandamą kojom; sekundę, -
Jos pinti į sapną nemoku.

- Mergaite, - Nustebęs vyriškis man ištiesė ranką,
Ir butelį vyno su šypsniu. Už lango miškai lyg planetos
Judėjo į atvirą erdvę ir kaupėsi prieblanda mano vagone,
Linguojantys vyrai nebelošė kortom,
Nustojo dainuot kontrolierius
Ir stojo tyla.

Dailiame suvenyre,
Mažu pincetu sudėliotam į butelio vidurį,
Vakaro lempų nuauksintam mano vagone,
Kurio pabaigoj visada teregėdavau kamštį,
Stojo akimirka šalčio
Iš išorės.

- Pusė penkių, - tarė mano kaimynė
Laikydama vaikišką kojinę
Pakibusią ant vąšelio
Ir vėl pajudėjome.







2004, gruodis