Paskutinio maršruto tramvajuje

Taip šalta gyventi,
Kai tirpsta sniegas
Dar neatėjus pavasariui
Ir kai neužpūsta žvakė
Virtuvėje ant palangės
Taip nekantriai laukia
Nakties drugio skrydžio
Iš tamsos į pražūtį

Ir kai užuolaidos kraštelis
Ant neužverto lango
Plazdena mirčiai į taktą
Ir langus nudažo tamsa
Tapytojo šaltos rankos
Užgesina žiburius namuos
Užmerkia akis nereges
Skelbdamos miego pradžią

Jis išeina pro duris nakčia
Skubėdamas į paskutinį tramvajų
Žiemos speigo stingdomu kūnu
Ledinio šalčio gniaužtuose nešdamas
Niekam nereikalingus jausmus
Iki skylių praverktus laukiant
Kol kas užkamšys ir paguos
Kol sustabdys kas užkalbinęs.

Jis lėtai slenka stotelės link
Aplink alsuoja ramybe pasaulis
Girtuoklis ant suolo po medžiu
Sušalusiom lūpom nebylią giesmę traukia
Ir tyliai verkia moterys ant laiptų
Amžinojo laukimo pančiuose kalinčios
Tik purvinos katės nerimastingai blaškosi
Tarp pakelės šiukšlių ieškodamos laimės.

Pavargusių varnų kalenimas sugrįžta
Aidais pavargusiais iš nebūties į nebūtį
Mėnulio didelė akis vis žvelgia
Pavienių teleskopų stikluose į tamsią praeitį
Dangaus tarpekliuose įkalinus
Pilkų akių šviesas šalčiu rusenančias
Taip sunkiai ir nerangiai krinta pėdos
Ir byra akmenys iš Jo kišenių žemėn.

Jis ners į šaltą jūros gelmę
Kuri užtrauks jo sielvartą ir skausmą
Paskutinio tramvajaus keleivis
Sėdi gale ir nedrąsiai stebi pasaulį už lango
Stebi vaikėzus prie gęstančio laužo
Gatvės žibintus ir bėgių spiralę
Kuri vis sukasi krantinės link
Gilyn į jūros vilnijančius vandenis.

O tada kažkurioj tai stotelėje
Galbūt pusiaukelėje į pražūtį
Ji įžengia į tuščią tramvajų
- ar galiu prisėsti šalia? – mandagiai paklausia
- Jums taip pat šalta? – Jis atsako klausimu
o Ji tyli, lūpas sukandusi
atsisėda priešais ir akių nenuleidžia
nuo liūdno Jo veido.

Taip Jie abu rieda greta
Paskutinio maršruto tramvajuje
Kažkur tolyn už miesto
Tolyn už skausmo ir nerimo
Žvilgčioja vienas į kitą ir verkia
Šildo vienas kitą ir švelniai glaudžia
Kiekvieną ištartą žodį prie lūpų
Kiekvieną šypseną prie veido

Abu nebyliai dūsauja ir maldauja
Kad tik nesibaigtų kelionė
Kad tik ne šiąnakt
Paskutinio maršruto tramvajuje
Taip išsiilgę šilumos ir meilės
Tyliai dūsauja ir slepia:
Jis akmenis savo kišenėje
O Ji virvę už skverno.