adventas

žolėje dar suėjom kai gruodas
galvomis susirėmę palaukti,
pabėdoti prie tuščio aruodo,
suskaičiuot neišskridusių paukščių.

o paskui išsiskirstėm po sodus
obuoliukų nušalusių rankiot.

tiktai požemių vis pilni klodai,
tik paskui nerūpės mums ką valgyt.

o šaltukai po paslenksčiu braido
sukinėjas prie kojų kaip katės,
ir ant krosnies vaikai šeši kantriai
prie advento vėl bando įprasti.