Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







- Kuklai, mėžkis čionai, - rankos mostu karalius pakvietė elfą artyn.
  - Aš Kuklusas, - sušuko elfas, bet pamatęs artėjančius sargybinius pridūrė: Jūsų Didenybe.
  - Taip taip, - numojo ranka karalius, - pakviesk Detorą.
Elfas išbėgo iš menės, o po keliolikos minučių į ją įsklendė žmogysta, susisupusi į apsiaustą su gobtuvu. Iš apsiausto vidaus sklido švytėjimas.
  - Aš ir pats norėjau kai ką aptarti su jumis, sere, - prabilo magas. – Ir bijau, jog mums prireiks Nematomųjų lygos pagalbos.
  - O kaip tik vienas iš jų ir lankosi mano pilyje, - karalius mostelėjo į stalą, prie kurio godžiai valgė tvirtai sudėtas jaunuolis.
Detoras pažvelgė į jaunuolį ir sumurmėjo:
  - Bijau, kad mums prireiks šio to galingesnio. Suraskite Fiorą Sirjonirą. Girdėjau jis šiaurėje kovoja su orkais.

Sirjoniras perskėlė paskutinio orko galvą ir sunkiai atsikvėpė. “Dar kelios savaitės tokiu tempu, ir iš orkų liks tik prisiminimas” – sumetė karžygys. “Bet kuom reikės užsiimti tada? ” – susimąstė. Tokį sunerimusį Sirjonirą ir rado karaliaus pasiuntiniai.
Prireikė tik kelių dienų, kol didvyris pagaliau suprato ko iš jo nori Detoras.

Sirjoniras įžengė į akmenimis nusėtą kiemelį ir pažvelgė į bokštą. Kažkada aukštas, dabar pusiau sugriautas pastatas vis dar skleidė šiurpą. Juodi tašyti akmenys jungėsi tarpusavyje be jokio sudūrimo. Saulė blyškiai atsispindėjo nuo jų. Sirjoniras lėtai nurijo burnoje susikaupusias seiles ir patraukė bokšto link. “Senis Ritlandas. Visą savo gyvenimą pašvenčiau orkų naikinimui, o dabar turiu sunaikinti kažkokį blogio monarchą”, – pagalvojo. Ūmai tarp bokšto griuvėsių kažkas plykstelėjo. Sirjoniras išsitraukė elfų nukaldintą kardą, vikriai persivertė per uolos gabalą ir taškydamas žvirgždą į šalis nubėgo bokšto link. Atsirėmęs į vėsų lygų paviršių, lengviau atsikvėpė. Širdis smarkiai daužėsi.
  - Tu per daug nerviniesi, - sumurmėjo sau, - ten buvo tik saulės atspindys.
Sulig tais žodžiais, bokšto siena prasiskyrė ir Sirjoniras, netekęs pusiausvyros, griuvo atgal. Beviltiškai bandydamas išlaikyti pusiausvyrą, išmetė kardą, bet ant kojų vis tiek neišsilaikė. Tuo metu, siena užsivėrė ir viską užliejo tamsa. Aklai ieškodamas kardo, Sirjoniras užčiuopė kažką keisto. Po keleto minučių atkaklaus tyrinėjimo, jis suvokė, jog aptiko laiptus. Laiptus, vedančius žemyn: į kruvinojo bokšto rūsius.
  - Kažkodėl visa tai man nepatinka, – piktai sumurmėjo.
Lėtai čiuopdamas kiekvieną akmeninę pakopą, jis atsargiai leidosi žemyn.
    Tuo metu, Kruvinasis Ritlandas išsiviepęs vėpsojo į veidrodį, kuriame juodas šešėlis apgailėtinai stengėsi nusileisti žemyn per keturias pakopas.
  - Sirjoniras. Nematomųjų lygos neprilygstamasis agentas. Fioras. – sušnypštė kažkas už mago nugaros.
  - Tu visiškai teisus. Tačiau dabar, šis didvyris gaus galą, paties autus, - piktai nusijuokė Ritlandas, iškėlęs savo susiraukšlėjusį snukutį.
  - Neee. Sirjonirą nužudysiu aššššš, – vėl sušnypštė balsas.
Magas staigiai atsisuko į tą pusę. Piktai žaibuodamas akimis, jis sušuko:
  - Šis žemės kirminas turi mirti nuo mano rankos.
  - Tu mane liūdini. O juk galėjom būti draugai...
  - Draugai? Po to kai išsprogdinai mano laboratoriją? Tau ką galvoje pasimaišė? Tu man buvai reikalingas tik tam, kad sukeltum milžinišką blogio iškrovą...
Tačiau Ritlandas savo monologo nepabaigė. Jį amžiams nutildė blogio jėgos iškrova. Susiraukšlėjusį mago veidą iškreipė nuostaba ir Kruvinasis Ritlandas susmuko prie veidrodžio.
  - Man visada buvo gaila dėl to, ką tau išpranašavo, tačiau toks jau tavo likimas. – tyliai sukikeno balsas.
Iš šešėlio išsklendė žmogysta, susisupusi į apsiaustą su gobtuvu. Iš apsiausto vidaus sklido švytėjimas. Ji pažvelgė į veidrodį. Šešėlis jame, pasiekė paskutiniąją ketvirtą pakopą ir dabar sunkiai dvėsuodamas ilsėjosi.
Pailsėjęs, Sirjoniras lėtai, apgraibomis nukeliavo kelis metrus. Po to dar kelis. Vėliau pasuko ne į tą koridoriaus atšaką ir vėl sugrįžo į pradinį tašką.
Didvyrį stebinti žmogysta pamažu pradėjo niršti. Nuo jos sklindantis švytėjimas – kibirkščiuoti. O kai Sirjoniras ketvirtąkart pasuko ne į tą koridoriaus atšaką, jos kantrybė baigėsi. Laidydama milžiniškas jėgos iškrovas, ji ištrūko iš salės vidurio nubrėžtos pentagramos ir nusklendė koridoriumi.
  - Čia kažkoks labirintas. Aš daugiau nebegaliu, - sunkiai atsiduso divyris ir susmuko prie sienos. Tačiau tolumoje išgirdęs šniokštimą ir sproginėjimą – sukluso.
Geriau įsižiūrėjęs į tą pusę, pastebėjo sparčiai artėjančią kažkokią švieselę. Ji vis artėjo ir artėjo. Oras persisunkė kažkokiu sunkumu ir ėmė kibirkščiuoti. Netrukus prieš Sirjoniro akis iškilo žmogysta labai panaši į magą Detorą. Ji kibirkščiavo tokią jėgą, jog net koridoriaus sienos pradėjo banguoti.
  - Tu kas? – sunkiai pro dantis išdaužė Sirjoniras. – magas Detoras? Bet jei tu mane pasiuntei čia,  o dabar ir pats esi čia, tai kam mane reikėjo čia siųsti? O ir tada, kai mačiau tave paskutinįjį kartą, tu nekibirkščiavai taip. Ir vis tik man įdomu, ką tu čia veiki, nes aš turiu sunaikinti blogį – Kruvinąjį Ritlandą...
  - Gana, - žmogysta mostu nutraukė padriką didvyrio kalbą. – Tau įdomu sužinoti kas aš esu? Ką gi: Aš – artefaktas.
  - Bet artefaktai, tai tokie idiotiški daiktai, kurie padeda burtininkams buityje, o tu kitoks, – naiviai pakreipęs galvą ištarė Sirjoniras.
  - Aghr, - suriaumojo žmogysta, - negi tu nežinai, kad į artefaktus uždaro galingų magų dvasias, jog jos galėtų padėti galinguose užkeikimuose?
  - Tai tu nori, kad tave uždarytų į drožinėtą statulėlę?
Šito buvo per daug. Žmogysta ištiesė ranką prie Sirjoniro veido. Delne sukibirkščiavęs oras virto ugniniu kamuoliu. Žmogysta užsimojo, tačiau sviesti kamuolio nespėjo. Ugniniai ašmenys pervėrė jos krūtinę. Akimirksniu išnyko slogus sunkumas. Apsiaustas suplevėsavo ore ir nukrito ant grindų. Sirjoniras ramiau atsikvėpė: baisioji žmogysta buvo dingusi. Jos vietoje stovėjo geraširdiškai besišypsantis senukas, ginkluotas dvirankiu ugniniu kalaviju. Tačiau šito, išvargintam karžygiui buvo per daug. Giliai atsidusęs, jis susmuko be sąmonės.
Kai Sirjoniras atsigavo, senis jam papasakojo tai, ko Detoras neatskleidė. Visa tiesa skambėjo taip: Ritlandas, būdamas gabus artefaktų kūrėjas, iškvietė galingiausio, praeityje gyvenusio mago dvasią, tačiau jos neuždarė į artefaktą, o įvairių burtų pagalba, paleido į laisvę. Kadangi jos atėjimas į šį pasaulį sukėlė tiek problemų, visos karalystės magai sunerimo ir kreipėsi į Detorą. Šis pabandė naująjį artefaktą sunaikinti, tačiau gudruolis Ritlandas, apsaugojo jį ypatingąja pentagrama. Kol artefaktas būtų buvęs jos centre, tol jis būtų nesunaikinamas. Taigi: reikėjo kažko, kas išviliotų dvasią iš saugios zonos. Tam geriausiai tiko Sirjoniras. O kai tik artefaktas paliko savo landynę, pasirodė Detoro siųstas galingiausias magas ir sunaikino blogio šaltinį.
Sirjoniras išklausė senio pasakojimą, piktai nusispjovė ir atsistojęs sušuko:
  - Man gana tų jūsų magiškųjų dalykėlių. Vienintelis geras dalykas yra orkų žudymas. Ir aš iškart jo griebsiuos, kai tik rasiu išėjimą iš čia. Ir savo kardą, - po minutėlės tyliai pridūrė.
2004-12-28 17:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-20 21:46
innuendo
kodel jus visi taip isikandot orkus? jrrtolkien neapsidziaugtu isvydes, kam panaudojami jo herojai.

tiesa sakant, isvydusi pavadinima "artefaktas", tikejausi "magic the gathering" perkelimo i literatura. o dabar cia kazkokia makalyne. reikejo parasyti siek tiek daugiau, nes ne visizino, kas yra orkai ir atrtefaktai(kvailas vertinys)...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-14 17:39
Bangpūtys
Geras Darjos klausimas apie lietuviškus vardus. Visos šios novelės - netikusių "Eridano" fentezi vertimų klonai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-02 23:38
majakas_
taiklai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-06 15:09
DarJa
Man tai pradžia buvo panašiau į Bulgakovo "Meistras ir Margarita" Piloto paliepimą begeriant vyna  tarnautojams įsaką pakviesti  karininkų vadą ;) Na nepulsiu girti, yra kas giria ir be manęs, bet prasitarsiu, jog bent jau žmogus skiria kas yra orkai, kas yra magai ir tt, o ne vien įprasti herojai fantastiniais užsienietiškais vardais. Įdomu, o lietuvių fantastika tokia kaipo yra, kur būtų lietuviški veikėjų vardai?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-30 22:19
Nyarlathotep
Nėra blogai, bet nėra ir gerai. Daug ką paminėjo 1 skruzdėlė.  Man kartais atrodo, kad sirjoniras buvo širdininkas kažkoks, no ne karžygys. Jis pavargsta vien nuo nusileidimo kažkokiais laiptais ? Nualpsta taip lengvai ? Na nežinau...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-30 21:19
Paschendale
Čia kaip Neo ir Architekto pokalbis; atsakymai lyg ir yra, tačiau niekas neaišku.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-29 18:28
viena skruzdėlė
na, visai neblogai. kai kur ir linksma:) tik negerai tas deus ex machina principas, - ateina dieduliukas pabaigoj ir viską iškloja. beje, irgi gana supainiotai.
"papasakojo tai, ko Detoras neatskleidė. Visa tiesa skambėjo taip: Ritlandas, būdamas gabus artefaktų kūrėjas, iškvietė galingiausio, praeityje gyvenusio mago dvasią, tačiau jos neuždarė į artefaktą, o įvairių burtų pagalba, paleido į laisvę. Kadangi jos atėjimas į šį pasaulį sukėlė tiek problemų, visos karalystės magai sunerimo ir kreipėsi į Detorą. Šis pabandė naująjį artefaktą sunaikinti" - visų pirma sakoma, kad 'detoras neatskleidė', o tai juk buvo ne detoras, ir senis tai žino. antra, sakoma, kad ano mago dvasia buvo paleista į laisvę, o paskui sakoma, kad ji visgi tupėjo artefakte... arba aš kažko nematau, arba čia per daug visko sumesta.

stilius. manau, "Prireikė tik kelių dienų, kol didvyris pagaliau suprato ko iš jo nori Detoras." antra pusė sunaikina pirmosios efektą - 'tik' kertasi su 'pagaliau'. mes juk apsimetam, kad jis greit suprato:p. verčiau būtų 'Prireikė tik kelių dienų, kad didvyris suprastų, ko iš jo nori Detoras.'
'akmenimis nusėtą kiemelį' - e? jei akmenys - iš griūvančio bokšto, vis tiek nepanašu - savaime jie niekad nepasiskirstys taip tolygiai, kad galėtum sakyti 'nusėta'. na, bet čia tiek to. blogiau čia - 'Juodi tašyti akmenys jungėsi tarpusavyje be jokio sudūrimo.' - tai gal geriau 'tarp juodų akmenų plokščių nesimatė jokio sudūrimo', o jo nebūti negali - nes jungimosi paminėjimas suponuoja būtent tai, kad jis yra;)
'Sirjoniras, netekęs pusiausvyros, griuvo atgal. Beviltiškai bandydamas išlaikyti pusiausvyrą, išmetė kardą' - na, čia pats matai.
'ji ištrūko iš salės vidurio nubrėžtos pentagramos ir nusklendė koridoriumi.' - viduryje...
(vis tik - visada keistina į vis dėlto' bo 'vis tik' - vertalas iš vsio taki).

visko, aišku, nepanagrinėsiu, bet matau, kad daroma chroniška skyrybos klaida:
Tuo metu, siena užsivėrė
Sulig tais žodžiais, bokšto siena prasiskyrė
Tuo metu, Kruvinasis Ritlandas išsiviepęs vėpsojo
Šešėlis jame, pasiekė paskutiniąją ketvirtą pakopą
Tačiau šito, išvargintam karžygiui

visų šitų nežinia ką atskiriančių kablelių visai nereikia.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-28 19:44
Talk Normal
Prisiminiau Vonegutą su jo "Visiškai abejingo viešpaties bažnyčia".
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-28 18:11
_I_
_I_
Na, jei aš gerai supratau, tai čia viena geresnių parodijų, kurias man teko pastaruoju metu skaityti. Geras.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-20 21:46
innuendo
kodel jus visi taip isikandot orkus? jrrtolkien neapsidziaugtu isvydes, kam panaudojami jo herojai.

tiesa sakant, isvydusi pavadinima "artefaktas", tikejausi "magic the gathering" perkelimo i literatura. o dabar cia kazkokia makalyne. reikejo parasyti siek tiek daugiau, nes ne visizino, kas yra orkai ir atrtefaktai(kvailas vertinys)...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-14 17:39
Bangpūtys
Geras Darjos klausimas apie lietuviškus vardus. Visos šios novelės - netikusių "Eridano" fentezi vertimų klonai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-02 23:38
majakas_
taiklai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-06 15:09
DarJa
Man tai pradžia buvo panašiau į Bulgakovo "Meistras ir Margarita" Piloto paliepimą begeriant vyna  tarnautojams įsaką pakviesti  karininkų vadą ;) Na nepulsiu girti, yra kas giria ir be manęs, bet prasitarsiu, jog bent jau žmogus skiria kas yra orkai, kas yra magai ir tt, o ne vien įprasti herojai fantastiniais užsienietiškais vardais. Įdomu, o lietuvių fantastika tokia kaipo yra, kur būtų lietuviški veikėjų vardai?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-30 22:19
Nyarlathotep
Nėra blogai, bet nėra ir gerai. Daug ką paminėjo 1 skruzdėlė.  Man kartais atrodo, kad sirjoniras buvo širdininkas kažkoks, no ne karžygys. Jis pavargsta vien nuo nusileidimo kažkokiais laiptais ? Nualpsta taip lengvai ? Na nežinau...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-30 21:19
Paschendale
Čia kaip Neo ir Architekto pokalbis; atsakymai lyg ir yra, tačiau niekas neaišku.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-29 18:28
viena skruzdėlė
na, visai neblogai. kai kur ir linksma:) tik negerai tas deus ex machina principas, - ateina dieduliukas pabaigoj ir viską iškloja. beje, irgi gana supainiotai.
"papasakojo tai, ko Detoras neatskleidė. Visa tiesa skambėjo taip: Ritlandas, būdamas gabus artefaktų kūrėjas, iškvietė galingiausio, praeityje gyvenusio mago dvasią, tačiau jos neuždarė į artefaktą, o įvairių burtų pagalba, paleido į laisvę. Kadangi jos atėjimas į šį pasaulį sukėlė tiek problemų, visos karalystės magai sunerimo ir kreipėsi į Detorą. Šis pabandė naująjį artefaktą sunaikinti" - visų pirma sakoma, kad 'detoras neatskleidė', o tai juk buvo ne detoras, ir senis tai žino. antra, sakoma, kad ano mago dvasia buvo paleista į laisvę, o paskui sakoma, kad ji visgi tupėjo artefakte... arba aš kažko nematau, arba čia per daug visko sumesta.

stilius. manau, "Prireikė tik kelių dienų, kol didvyris pagaliau suprato ko iš jo nori Detoras." antra pusė sunaikina pirmosios efektą - 'tik' kertasi su 'pagaliau'. mes juk apsimetam, kad jis greit suprato:p. verčiau būtų 'Prireikė tik kelių dienų, kad didvyris suprastų, ko iš jo nori Detoras.'
'akmenimis nusėtą kiemelį' - e? jei akmenys - iš griūvančio bokšto, vis tiek nepanašu - savaime jie niekad nepasiskirstys taip tolygiai, kad galėtum sakyti 'nusėta'. na, bet čia tiek to. blogiau čia - 'Juodi tašyti akmenys jungėsi tarpusavyje be jokio sudūrimo.' - tai gal geriau 'tarp juodų akmenų plokščių nesimatė jokio sudūrimo', o jo nebūti negali - nes jungimosi paminėjimas suponuoja būtent tai, kad jis yra;)
'Sirjoniras, netekęs pusiausvyros, griuvo atgal. Beviltiškai bandydamas išlaikyti pusiausvyrą, išmetė kardą' - na, čia pats matai.
'ji ištrūko iš salės vidurio nubrėžtos pentagramos ir nusklendė koridoriumi.' - viduryje...
(vis tik - visada keistina į vis dėlto' bo 'vis tik' - vertalas iš vsio taki).

visko, aišku, nepanagrinėsiu, bet matau, kad daroma chroniška skyrybos klaida:
Tuo metu, siena užsivėrė
Sulig tais žodžiais, bokšto siena prasiskyrė
Tuo metu, Kruvinasis Ritlandas išsiviepęs vėpsojo
Šešėlis jame, pasiekė paskutiniąją ketvirtą pakopą
Tačiau šito, išvargintam karžygiui

visų šitų nežinia ką atskiriančių kablelių visai nereikia.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-28 19:44
Talk Normal
Prisiminiau Vonegutą su jo "Visiškai abejingo viešpaties bažnyčia".
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-28 18:11
_I_
_I_
Na, jei aš gerai supratau, tai čia viena geresnių parodijų, kurias man teko pastaruoju metu skaityti. Geras.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą