Kiek daug
Tu moki pasakyti...
Keliaujant iš tylos į
mintimis supiltas stiklines triukšmo -
rūstų toną į delnus man įsiuvęs
nuodėmėms sparnus karpai.
Nuvedi prie lango
aukščiu prabyli
miesto žiburiais niūniuoji vertybes,
prioritetų skalę pertvarkai savaip.
Išklausau,
klusniai patyliu,
žvilgsniu pasislepiu už debesies -
pastebėjai,
lyja.