Margarita

Retai vartotų žodžių parduotuvėj
bandžiau, deja, veltui surast
ir gal net, pagaliau, suprast
ką tavo lūpos tyliai šnabžda,
kai vakaras rasa pakvimpa.
Bet raktas tos užburtos mįslės
buvo per daug brangus.  Sustingę
mano pirštai vėrė sunkias duris
ir aš bridau gatve per sniegą,
žingsnis po žingsnio, gilyn
į Fausto nudėvėtą sapną.