Pasikalbėjimas su Donelaičiu

Muša kriuša per ausį,
Nieks neklausia kodėl?
Vai kada nukeliausi,
Vai kada, o kudė?

      Donelaitis ir būrai
      Tyliai miega kape.

      Mes visi susibūrę, -
      Su garbe ir be-
      Sąžinės, driskiai,
      Pašlemėkai, vaje!
      Dygsta piktžolės, dirsės...
      Basos kojos... Veja
      Nuklemšioji  per rasą, -
      Vai kada, o kudė?
      O kada susirasi
      Dočio dalgį. - Budėk!

Pamestas ten po Prūsais
Ilsis brolio kape.
Ir atvėsta it rūstis
Rūsio šmėkla... Šlapia
Višta su viščiukais
Ciepsi – kud kud kudakšt...
Vaikas griebia pirščiukais
Ir negali panešt.

    Nešė Tėvas, Tėvukas
    Pro sodybą... pro... pro..
    Ir nemoka anūkas
    Susi-protėt.


Tėte, Tėve, Tėvuk!
Pailsėki ramiai.
Teka metai pro lieptą,
Teka srauniai sakmėj.