apie azartinius lošimus

Karalius su karaliene
Pavalgę drauge vakarienę
Sėsdavo kortom lošti

Taip jie lošė metai iš metų
Per naktis, prie vaškinių žvakių
Dienom karalystę valdė

Gal buvo prasta vakarienė
Tačiau, tąkart karalienei
Vis krito kortos iš rankų

Gal jai rodės, sukčiauja karalius
Gal žaidimui neliko valios
Jos Šviesybė tarė: - pasuoju

- Mia Dona, gerbkim tradicijas,
Meskit šonan paikas ambicijas
Ir tęsiam pradėtą partiją

Karalienė patempė lūpą:
- Banką didinu dukart
Statau visą savo pasogą

Statau samtį savo ir adatą
Savo gulbės pūkų patalą
Ir pridėjo dar juodą kačiuką

Karalius staiga susizgribo
Kad jo karalystėj neliko
Ką pastatyti ant kortos

Nuo tada, kampuos pasirėmę
Karalius su karaliene
Kas sau pasiansus dėlioja