Virš lapo palinkęs jame slepiate ilgesį,
Dienų kurias jums giedojo lakštingala.
Į rašalo lašą suliejate graudulį
Ir taškot ant lapo lyg svetimą skaudulį.
Šį vargingą procesą greit baigiate, meile tepate vokan sprausdamas
Ir užmiegate liaupsių laukdamas.
Bet ir vėl lyg šmėklos beakės
Jums vaidenasi kritikų žvakės
Kažin kas lyg po sielą šlaistosi,
Mielas poete, vėl kūrybinis antausis...
ojei kokia teisybe! tiesiog pataikei i sirdies giluma!seniai nebegaliu uzmigt, man vis vaidenas kritiku zvakes! oi, bet kam toks skausmingas antausis;///
Ai, na ir bjaurus gi tas "poeto įvaizdis". Ir prilipo kaip varnalėša prie uodegytės.
Poetas.
Paprastai išblyškęs, paakiai pajuodę. Nes naktimis nemiega - eiles rašo, iš kailio neriasi, kad tik įtiktų širdies damai (būtinai nepasiekiamai) ir negailestingiems kritikams, kurie jei galėtų, su žvakėmis ir prie poeto lovos stovėtų (laimė, poeto dama - neprieinama).
Liesas (nes apetito neturi - vis per tuos kritikus ir dorybingąsias damas).
Romantikas (kuris gi šiais visuotinės begėdystės laikais kamuotųsi dėl damos, shape ar taip, neprieinamos)
ojei kokia teisybe! tiesiog pataikei i sirdies giluma!seniai nebegaliu uzmigt, man vis vaidenas kritiku zvakes! oi, bet kam toks skausmingas antausis;///
Ai, na ir bjaurus gi tas "poeto įvaizdis". Ir prilipo kaip varnalėša prie uodegytės.
Poetas.
Paprastai išblyškęs, paakiai pajuodę. Nes naktimis nemiega - eiles rašo, iš kailio neriasi, kad tik įtiktų širdies damai (būtinai nepasiekiamai) ir negailestingiems kritikams, kurie jei galėtų, su žvakėmis ir prie poeto lovos stovėtų (laimė, poeto dama - neprieinama).
Liesas (nes apetito neturi - vis per tuos kritikus ir dorybingąsias damas).
Romantikas (kuris gi šiais visuotinės begėdystės laikais kamuotųsi dėl damos, shape ar taip, neprieinamos)