Puantai likę kamputy vieniši ...
Prakaituoti kūnai- šokio siautuly...
Nakties juodybės paslaptis
ir pa-de-de baletas dviese,
kai rampų šviesos jau užmigę,
kai rankos viens link kito kūno tiesias...
Alpėjančiai ištįsta mėnesiena...
Geismo rūkas virvėja tarp blakstienų...
Juk nenorėta šokti pa-de-trua...
Pirštai tarp krūtų švelniai slysta,
kojos apsiveja sėdmenis ratu
ir sukasi, sukasi, sukasi basomis,
be puantų, be drabužių, be gėdos
be baimės, su alpuliu žvaigždžių lietus
ir į mus krintantis, baltas dangus...
Vyzdžiai karščiu į gelmę pasineria...
Liemuo išlinksta iki žemės-
alpėja...
*) puantai- baleto bateliai
pa-de-de- šokis dviese
pa-de-trua- šokis trise
nu čia dabar... sakyč, skaitytojai ne akli. jei nenorite, kad jus kritikuotų, iš kart po kūriniu parašykite jo analizę.
man nepatiko. neritmiškas, neplastiškas. lyg ir yra mintis, bet per greit padėta ant popieriaus lapo. beje, pa-de-de baletas dviese kartais ne sviestas sviestuotas?
ir šiaip tokių kibių vietelių krinta į akis...
vilija, as juk ne pries, pati turiu toki viena, kur vienisos, tava prasme yra pirstines, tik vat, gal galima pasakyti ta pati kitaip, ar bent NESURIMUOTI.
kas cia daros, visi man sitam seite nuolat aiskina, kaip as nieko nesuprantu. nervintis turbut pradesiu. as pvz, savo eiliu interpretaciju kitiem nekisu ir neaiskinu, cia reiskia ta ir ta, nes kam tada eilerastis.