Varvekliai iš sienų, pagalvėj vinys,
Sušalo išvargintos mintys,
Kūnas priskreto lievoj kavinėj,
Tik šypsena bando kabintis.
Ar bando kabinti? - niekas neprašė,
Bet kas paleistuvei paaiškins,
Tik linksi ir šypso- jau pasirašė,
Ne krauju, alumi, bliamba, kvaiša.
Ir nieko nenori ir nieko nereikia,
Prigimtis tik gašli ir besotė:
Minutėmis tvirkina stovintį laiką-
Nepradėjusi bijo sustoti.
Pabaiga bus saldi ir audringa-
Jai patinka dėl menkniekių graužtis:
Kažkas išdavė, pavedė- dingo
Ji išsiverkė ir tykiai ataušo.
Net labai nebanalus žaidimas. Pabaigoje pamalonini rimo mylėtojus. Smagiai provokuojantis darbas - negali likti abejingu skaitytoju. Tiesa, pavadinimas draudžia ilgiau komentuoti ... Už šį draudimą mažinu pažymį. Marš į suolą - keturi.
Kiaukutas nemaišytinas su Žodžio pseudonuojauta nūdienos pusmokslio fiziko elektroninėje sieloje. Paprastai tariant, ne visi grybai nuodingi. Nors laikas nepagaunamas, bet jaunystė - tai faktas. Tobulėk!
vis peržvelgiu, peržvelgiu ir tik dabar tepastebėjau, kad nekomentavau :)) reik pataisyt.
geras, toks su menkais sustojimais, šiek tiek kampuotas ir paskutinėj eilutėj nereik vieno skiemens, tada užsibaigtų tokiu geru ir rimtu tonu.
anyway, šiaip toks Kitoks kažkoks :), bet tuo turbūt ir geras.
dar šiek tiek pagludinsi technika ir bus superb :)
va dažniau tokios nuotaikos užplauktų :D tik prieš keliant nušlifuoti reikėjo, o šiaip - Salomėjos dvasia. labai vykusiai pasirinktas 3 asmuo nuotaikai/ situacijai perteikti, aš sužavėtas, tobulėjate tamsta. Tiesa, didžiojos stulpo 2 paskutinės eilutės miglotos ne perkeltine, o tiesiogine prasme, o paskutinė tai išvis - tiesiai per aplinkui;)