Šiandien ežeras ...

Kai ežeras nei šioks, nei toks – nėra žvejų,               
šiaurinis vėjas šiauštą putą gano.                               
Putojančias mintis užuovėjon veju,
kad neprikviesčiau šėlti uragano.

Net ajerai suramstė jaunas krūtines.
Neprisiglausiu – svetimas bastūnas.
Kuždu aš meldui maldeles rytmetines.                                         
Jis vėl negirdi? Susitraukęs tūno.

Akių vokais aš šnekinu gyvus garsus
ir ieškau tako, kaip bangoj paklysti.
Žinau ir vėl mane aplinkkeliu pasiųs,
kad aš kitoks, kad aš čia šventvagystė.

Ir aš ne toks, ir ežeras, matyt, kitoks.
Net vėjas, siūti nebaigtas, stiklinis.
Nebus linksmybių, virš vandens žuvis nešoks
ir lynas neįkals čia plūdę, tarsi vinį.

Nesuprantu prabėgančios bangų kalbos.
Tinklais blakstienų ežerą šukuosiu.
Ateisiu kitąkart, kai šiauštis jam pabos.
Ateisiu atsiremt į kranto uosį.