Kam palietei mane sparnu-
Aš pabudau, -
O mano meilės Sfinkse,
Smėlėtom lūpom
Žemę palytėjau,
Jutau- alpstu ir vėl bundu,
Nubrozdinau kelius
Į užmiršimo gruntą...
Tavin pirštus tiesiau,
Kurie pavirtę dulkėm,
Po smėliu
Mano atmintį paslėpia...
Kam palietei mane sparnu,
O mylimasis mano Sfinkse,
Nespėju su tavim-
Krentu į savo
Nebūtį smėlėtą...