Dangaus architektūra (juodraštis)

1. Rytas
Šviesos ruoželis
Rėžiasi į debesį –
Dangaus architektūrą
Tvarko saulė,
Taisydama netobulą
Pradžių pradžios fragmentą,
Nuskaidrintą palaimos
Ar užsklęstą užuolaidos –
Miglų apibrėžties:
Ribos tarp žemės
Ir dangaus platybių.

2. Diena
Dangaus kūrimas tęsiasi.
Didingi mūrai plaukia
Kaip balti kalnai,
Suvieniję miglas į dermę
Begalinę, kuri pavirs šviesa
Ar pliūptelės liūtim:
Išplaks nustebusį,
Viltingai laukiantį
Senutės žemės veidą,
Kol ši nusuks akis
Į vakaro atodūsį.

3. Vakaras
Kaip juodas demonas,
Paskleidęs tamsą,
Vienuolis vakaras,
Įsupęs į sutaną
Saulės šviesą,
Keliaus paslapčiomis kalnais,
Tartum pagrobęs auksą.
Mėnulio pjautuvas
Išpjaus langelį
Debesų drobulėj.
Iš tos niūrios tvirtovės
Žvelgs naktis,
Įkalinta tamsos
Lig ryto pranašystės.

4. Naktis
Tylės didingi debesų kalnai –
Niūri architektūra gotų:
Bažnyčių bokštai įsmeigti
Į dangaus platybių gylį,
Matuojantys kantrybę
Gedinčios nakties.
Pasaulio rimtį geria
Tamsos grėsminga apgavystė.
Praskleis užuolaidas naktis
Pradžių pradžios šviesybei
Atsklisti iš dangaus
Didingo statinio.
Garbė dangaus didybės
Ir gilybės architektui!