Už gėlėtos užuolaidos
drumzlinas lapkričio vakaras
kalba su langu
Ir niekam nesvarbu šįvakar, kad lyja
Arbatžolių kvapas ir žvakės liepsna
tarsi užburia
Pamažu, nejučia ir rankos ir mintys
sušyla
Leisk sudėlioti žodžius
kuriuos ką tik parsinešiau
visus rudeninės dienos užgrūdintus
Prašau patikėk manimi
viskas tikra
nes tai kas netikra nusinešė darganos
Pakalbėkim ramiai
ir jei neįtikinsiu
tik tavo valia sutraukyt žodžių vėrinį
Žvakę užpūsiu, išeisiu, sugrįšiu
gal būt kitą rudenį...